(kas tu buvai?
ar šokis pilnačiai,
ar naktis žudike daužanti
saulęi i tukstančius duženų)
mirę šešėliai dūžtantys nakties žibintuose
mūsų pėdos pasiklydę sniege
mirštanti cigaretė apšviečia lūpas
paskutinį rudenio vakarą bučiuoju
vyno lūpom
krenta paskutiniai rojaus obuoliais
nebeprisikels mažasis princas po
pabučiavimo naktinės plaštakės
(išduok pabėk nebūk mano mirties šėšėlis)