sūnui

chromo žvilgsniuose
tūkstančiais kadrų
vienas virsmas
suskyla į begalę
išprotėjusių skausmo akimirkų
užsitrumpinę blausiasi lempos
smegenų žievėje verias prarajos
pilka masė pati save laidoja
skausmo įsčiose kryžius
susikala
po žeme tyliai suteka prakaitu
ciferblatas kartu su rodyklėmis
gamtos dėsnius fakuoja ir
sukasi
karuselėmis vimdosi laikas
cukraus vatą vyniodamas
dusina
skausmo strazdanom
sėjasi veidas
raudonumą aguonų paniekina
palengvėjimas adatom badosi
mililitrais alpulį pliekdamas

dievas drebančiais pirštais
prisiliečia
atiduoda vadžias
atsisveikina
prieš išeidamas smiliumi
žybteli
į paklaikusią tylą
palaimina