Neatrasta (kitų)

Išblukusiu nuo lietaus keliu
Brido basos kojos.
Per rudenėjančios lapijos patalus,
Juodumas pavargusio dangaus,
Link lūžtančios prarajos.
Kas žingsnį suklupdama.. ėjau.
Kur bėgantis laikas
sustoja,
Kur alsuojanti gyvybė žmogaus
nebekvėpuoja...

Per užmigusius akmenis,
Per rasotą sudžiuvusią žolę...

Vienintelis šlamesys iš po kojų
(išbaidė tvyrojusią tylą).
Paskutiniuose žingsniuose
išgirdau Pasaulio muziką nebylią.
Ledinės ašaros dangaus
priminė dar likusius jausmus.
Ir alsuojančios žemės kvapas
Paliko mintyse kvapus,
Kurie greit išsitrynė...

Pabaigos pradžia.
Po mano kojomis.
Neatrasta (kitų), bet egzistuojanti (man) –
Gyvenimo praraja...