ruduo ratukuose [merginoms būna ašaros]

prigėrę iš motinos pėdų
abu su saule vartotės
ant Dievo krūtinės -
šaukiasi gėdos
kaklas be virvės ištinęs.

tapau ant savo stiklainiuko
nuo ašarų
(bėgo) ištvinkusio,
tavo nuplėštą veidą,
odą, iškeltą prieš langą
blakstienom nulinkusiom -
impresionistiškai

galvą ant kelių priėjus padėsiu,
tekėsiu pečiais kaip kraujas
ir net nežinau - gal gražiai
į stiklainį įkristų
(suplėšytas veidas)
veina kruvina ašara
                            brinksta
neplautas riešas ir pirštai
(kreiva dėžė - kambarys)
grindys, druska pašertos -
nuplėšta oda
nubrauks
nuvalys kojas nuogas, palaidas
maldai
pakeltas.

neturi
(tavo dėžė) namų -
ir stiklainis tik vienas,
ir aš tik viena ir bėgte 'kruvina'
per blakstienas
(motinos veidu)
einu