Išėjo su visam, niekada nebegrįš

Išėjo su visam, niekada nebegrįš,
Paliko pėdsakas gilus širdį.
Išsinešė su savimi, viduje liko tuštuma,
Nutrūko dalelė sujungtos sielos.

Artimųjų ratas negailestingai retėja,
Skausmingai žiauri vienatvės agonija.
Išnyko, kaip rūko debesis užklojo žemę ir pakilo,
Rudens darganotame dangaus skliaute.

Draskoma vėjo ir plakama nuodėmių lietaus,
Nauja vėlė plevena, kaip vėliava lengvai.
Galbūt angelai palydės į Dievo tvirtovę, Viešpats atleis
Ir priglaus į amžinos ramybės namus.

2020 m.