Naktinis išsivėmimas ekspromtu

Neprašiau
Nors šaukiau
Gyvybei plėšiant mano gerklę
Su pirmu gurkšniu oro
Gi neprašiau
Verkiau
Ir netylėjau
Bet negaliu paduoti į teismą
Už perplėštą
Bambagyslę
Kuri šaukėsi manęs
Ilgai sapnuos.

Nebepamenu
Bet rodos neprašiau
Būti pradėtas
Iš nebūties.
Mama.
Pirmas šauksmas tau.
Mama
nebūties kalba
mažom raidėm
mama
ar apkurtai
nuo mano riksmo?
atiduok bambagyslę ir būsim atsiskaitę.

Neprašiau gi
neišmesti į šiukšlyną.
Nebepamenu.
Ten buvau ne aš.
Čia esu ne aš.
Mama.
Ar ateitis
Turės tavo vilnones kojines
ir neperšals pėdų
beieškant manęs...