Kažkas aštraus

Raudona linija ant mano mažiausio
Ar tai įvyko visai netyčia paklausiau
Aštri kriauklė dažytais kraštais man pasakė
Tiesa, tiesiog nuplauki ją
Tą žaizdą ant piršto mažiausio

Man pilvas sakė nevemti
Nes kitą kart galėsiu neimti
Dar vieno šlykštaus kasnio
Nuo kurio nemirsiu

Bet nuraminsiu
Gurgimą skrandyje
Savo pilve, pilną rūgščių
Pagamintas penktadienio vidurnakčio gimtadieniui

Nesurasiu draugo artimo
Nebūsiu, ten kur mane rasi
Plaukiosiu tarp kriauklių
Susižeisiu

Ir klausiu, kas gi vėl nutiko
Kodėl mano mažasis vėl sužeistas