k

Bombos Apvalkalu
Šilkiniu.
Naikintojos širdys
laukinės.
Išsilydęs vėjas,
Po peršautu plaučiu.
Išdegintam miške -
kraujo statinės.

Skardinėj praviroj
Panieka, pyktis.
Kiekvienam po trupinį vieną.
Ir dejuos vėl
širdys laukinės.
Nors sieloje pačios išbarstė
Purviną sniegą.

Vienas raizgys
Blogio pinkles.
Kitas - įklius į jas,
Nesulaukęs nakties.
Gulės amžinai vidury kelio
Baltas balandis.
Be širdies.

Išpūtęs šaltą dūmą
Su panieka žvilgtels
žemyn.
Nenuvalęs net skausmo
nuo šaligatvio,
Žengs žingsnį pirmyn.
Palikdamas
Nelaimėj
Draugus.