``````

Aguonų lysvės
ant bedugnės krašto...
Diena išblyško...
juodom raidėm naktis
vėl laiškus rašo...
Nutilusias akis užliejo
šiltas vaškas...
Ir dulkėmis žvaigždžių
apsnigo kojos basos...
Po Juodvarnio sparnu
Mėnulio vaikas mažas
palaidojo save tarp
gulbių septynių...
Tuščiaviduriame kūne
laukimas tyliai kreša...
Į vėjus atsuktam veide
neliko nerimo nei lašo...
Iš pusių devynių
stori šilkiniai siūlai vijos
aplink rankas ir kūną,
supjaustytą šakų...
Dar geliančiu šalčiu
lietus nulijo...
Vėl pasiklydome tarp
begalės mirčių...