Lopšinė

Per motinos votis
lengvučiais purslais rieda kraujas,
it vaško klampynėj
supančioja kojas,
pėdų antspaudą karštą

Žiogai dar sugroja simfoniją,
po to - polonezą

O rytais rasa atrajojantis
molinas takas
šiandien prarijo
pieno šlakelį.

Netaupo kibiro kaupo.

Gauja kiaulpienių gaubia
iš naujo
plėšo varnalėšą
myli - nemyli
apkarsta
ir
tyli
kylančių paukščių
sėklom aplipę sparnai
lūpom meduotom
klūpo prašydama
lašo deguto
vieninteliam kraičiui
sielos apnuogintam kraigui
pirštais lietaus nulaižytą
skardą pametusiam,
mediniais žirgeliais
lopšin suvarytais -
arkliavagio darbas.

Skardena be saiko
kalbos nesupranta ir verkia

surištom balso stygom
suspigo

bepaukštėj pjūtyj

sausais pelenais šieno sninga
Šiaip ne taip tik įminga


Tarp garbanotų dobilų vainikų
ir pagalvių pienės pūkų.