Trumpam numiriau

Basom kojom
šalto vandens bėgu per pusnį atnešti,
kad širdis pasilaktų...
Ir jokie šunų sabotažai šį kartą manęs nesulaikė-
laimingai prasėlinau...
Nešu tau akmenį,
suvyniotą į švitrinį popierių,
kad pajustum,
koks šaltas gali būti
mano veidas...
Įrodysiu tau,
kad baltam rūke paklydę paukščiai
irgi moka mirti...
kaip ir aš... tiktai trumpam...
kol atsigauna...