..vėsus vandens prigėręs vėjas
siuva voratinkliais lapus..
ir mėto į daržą
pas senąją močiutę..
..varteliai uždaryti
tik šešėliai dar bando juos tujų rankom atidaryti..
tuopos pasenusios nusvarino prinokusias blakstienas
ir...
ašaros byra...
gal iš neužmirštuolių vangaus kvėpavimo,
gal iš kitų kapų glūdumos...
..nurinko lapus senos močiutės rankos,
ir vėsą į mintis supjausčiusios
raudonu bruknių keliu nusvirduliavo suskeldėjusios pėdos..
..vėjo po laukus vaikyti,
dangun laipteliais užšokuoti...


lašai kyla į dangų









