Ketvirtadienis – diena, kai
iki penktadienio vėlumos jau netoli, galima sakyt – jei
ne užribiai nerimo, linksminsimės kaip maniakai,
mes, tikri tam tikrų vakarėlių lankytojai.
Kartais jų organizatoriai, na tokie apšvietimų
reguliuotojai, pilstytojai, kontrolieriai vinilų,
įkvėpėjai ir siūlytojai pabandyt intymų
vietoj padoraus, užmigdžius tylų,
pažadinus nežabotą,
nuovargio atsisakę, išsekimui pasiruošę,
vietoj vakarienės pasirenkantys puotą,
rankose ir suktinės ir taurės, burnose po rožę,
akyse po tolį, mintyse po skardį –
ir tai taip greitai, penktadienį, pasibaigus
prievolėms, kai pareigos išsiardę,
sprendimai nestaigūs.