Ketvirtoji Jaunystė (nuo 75m.)
Ramutei
Jau antrą kartą šią savaitę,
Pavasaris tirpdo ledus.
Ir šiaurios vėtros lyg apkvaitę,
Upeliais teka per laukus.
Sustok, palauk, o palaidūne,
Nešauk senatvės – dar anksti.
Tegul jaunystė pasibūna,
Kaip ir Gamta skaidri, lanksti!
Ji ketvirta manoj padangėj,
Bet su Alzheimer – nepakeliui.
Skranda „demenciją” pridengęs,
Išnyksta žvyro takeliu.
Tik paklausyk, mieloji mano,
Ar nenorėtum būt kartu?
Vos tik marazmui paklebenus, –
Jį nugalėti būt smagu!