Spotify algoritmas įmetė: Waltz For Debby,
Kind Of Blue ir Stan Getz‘o kažkurią bosanovą. Argi
ne aukščiausioji palaimos pavara?
Šoku namie vienas ir įsivaizduoju, kaip stebi
besislepiantį po negebėjimu suakmenėti nuovargį
akis kita, bet svarbiausia, kad viskas gyva. Yra
eilės tvarka, eilės, kurioje ana bus vėliau, ji
neišvengiamai kada nors nusistovi. Joje grafikas laisvas,
tokie jau tie elgesiai
lėbautojų detalių karnavaluose. Keliauji
nekilnojamo turto burbulais, vos
bespėdamas į didesnius. Labiau įsiklausei
į foną, atsukai kitai akiai nugarą, gėdą
nusimetei ir jau esi fontanas versmių puokštė,
ir savimi maitinies,
kažkas burbtelėjo: kur tai regėta,
šoka sau kreivo veidrodžio pokšte,
ranka aukščiau aukštos šlaunies.
Tikrai buvau apkabinęs. Pirštų galais
jaučiau stuburo slankstelių keteras,
pirštai praslysdavo krūtine
lyg arfa. Tikėjausi, kad, gal leis
ir akims pamatyt ko nematę, ras
gal akys tatuiruotę Taip Be Ne.


leo m




