Ar džiaugsmas užmiršti – žinojimo liūdesio ženklas?
Žiūrint apie ką tai.
Ir kiek žagarų apsamanojusių mano laužan klos
pasišildyti norintis. Užmaršties kazematai
netalpina daugiau. Nei tomų storų,
nei brošiūrų.
Netilptų net keli aplankalai – net jei apsimestų oru,
netilptų vis vien ir net viršeliams nušiurus.
Tie sandėliai užmaršties baltai nutinkuoti, stogų
pervargę čerpės, ant angų orui grotos apsėstos rūdžių,
vienose užmarštyse viskas lėta, staigu
kai kuriose, kai kurias meldžiantis tebegirdžiu.