Kur nežinia lauke, bet srautu teka žinios
Jaučiuosi kaip pasiklydęs neregys
Neisiu pėdsakais aklai vedamos minios
Tautos kuri nuo nemeilės niekados nepagis
Klausysiu tik savo širdies, klausysiu aukštesnės jėgos
Ir nebijosiu paliesti tavo sužeistos širdies
Kai tautą amžinai ima miegas
O kai budraus jie netiesą girdės
Neskiriat gėrio nuo blogio
Nes patys nešat pastarąjį
Jus išduoda melas Pinokio
Kuriuo jūs maitinat nelabąjį
Jūs nekenčiat
Nekenčiančio nekęsdami
O taip
Dar giliau skęsdami
Jie ten, kur kiekvienas sako „niekados neisiu“
Kur griaudi patrankos po dangum mėlynu
Jie ten, kur niekas niekada nėra teisus
O klysta, aukštinant vieną vienintelę vėliavą
Nėra to tikro blogio išties
O jei yra, jam visada vis tiek
Mylėk - nepuls, nepulk - mylės
O neapykanta išvis perniek