Praktiškumas nėra fundamentalus elementas egzistencijai
Ir tikėtina ne nuo mūsų pačių priklauso mūsų laimė
Mes esame mus supančios aplinkos trupiniai, taisyklingai ar ne, suklijuoti įvairiausių moralinių sumetimų, atrastų gyvenimo kelyje
Nors mūsų nelaimių dievais negalime laikyti „likimo“
Nes tai tik abstraktus sumetimas, kuris, dienai baigiantis gerai, iš mūsų pasąmonės išdyla kaip ir nuo asfalto besitraukiantys saulės spinduliai
Taigi tai, kas turi daugiau poraščių išimtims, neturėtų būti laikytina išmintimi
Ir auštant rytui, praktiškumas abribojas „reikia“ ar „noriu“, po to senkant mažam savirealizacijos paminklui tylai.