Bare

Rodydamas į garso kolonėlę paklausiau – kas?,
Morton Feldman, atsakė storas plikas barmenas.
Penki Fortepijonai, pridūrė. Garsai priminė pliauskas,
traškančias židinyje. Kas groja? Kažkoks armėnas.

O gal gruzinė. Gražuolė tokia. Aukšta krūtine...
Tuo tarpu pliauskos perdegė ir jau
šlamėjo melodija, kurios kertine
linija pasimėgaudamas lėtai nurijau

gurkšnelį amaronės,
vakaras taip pat lėtėjo atitinkamai.
Mėnuo tarp debesų nardė lyg ruonis,
kitoj pusėj upės grimzdo naktin kaimai

beveik be žibintų. Ten Kulautuva? –
paklausiau. Nežinau, gūžtelėjo storulis pečiais,
šiek tiek žemiau upe ji.
Brolau, tu va
dabar išeini, žingsniais eini sparčiais
ir Zapyškyje į paskutinį keltą suspėji.

Bet pernelyg amaronė gera.
Kėdės atkalte sužavėta nugara
skubėjimui paskelbė karą.
Buvau vienas bare. Leido rūkyti cigarą.