Vėjo dvelksmas atneša garsus
Muziką sukurtą priš išeinant
Prieš paliekant tuščią kambarį-
Užtrenkiu duris.
Aš voratinkliais apklosiu tavo veidą
Pastatysiu žvakę ant krūtinės
Ir paslėpsiu tavo nuotrauką,
Kur drugiai atskridę laukia
Savo paskutinio judesio sparnais.
Ir smulkių žiedelių saują
Tau beriu į delną
Tarsi pelenus...
Vieną paskutinį kartą
Tau dėkoju už maldas,
Kuriomis tikiu, keliusi ir sapnuoju.
(Augalų takais parbėga
Besišypsanti nakties dukra aušrinė)
Vėjo dvelksmas plaukuose
Pasiklydo krisdamas šerkšnu
Užtrenki duris.
Aš išeinu.


ta prasme aš






