Šeimyninė idilė

Didžiulė jo ranka suspaudė plonytį jos kaklą. Jį suerzino jos įkyrūs priekaištai. Jis pabandė situaciją prislopinti. Ta bjaurybė neužsičiaupė jau kokį pusvalandį. Jis kantriai tylėjo ir klausė. Eilinės jos sapalionės. Reikia talento, kad rasti tiek problemų. Kodėl ji negali ramiai atsigulti ir kartu pažiūrėti filmą? Jis pagamino vakarienę ir laukė, kol ji grįš, kad kartu galėtų pavalgyti. Kodėl jai vis užplaukia tos fazės? Jis bando jai aiškinti, kad viską suprato. Bet jai taip netinka. Jis sako, kad viskas bus gerai. Ji apsiputojus klausia:
- Kada?
- Gal tada kai tu nutilsi?
Jis nesugebėjo susilaikyti. Jis žino, kad tai buvo klaida. Jis žiūri į jos veidą, išsprogusias akis, besisukančias lūpas ir įsielektrinusius plaukus. Jis mato kaip juda jos lūpos, bet jokio garso jis negirdi. Spengianti tyla. Jis šiandien irgi pavargo. Jis sėdi ant lovos krašto, nunarinęs galvą, sunėręs rankų pirštus, alkūnėmis atsirėmęs į kelius. Ji stovi priešais jį ir toliau tauzija niekus. Netikėtai jo veide atsirado sunkiai suvaldoma šypsena. Jis prisiminė vakarykštį vakarą. Nepakeldamas galvos, jis atsiklaupė ant kelių. Jis apkabino jos kojas ir stipriai jas suspaudė. Pritraukęs jos tarpkojį sau prie veido ir giliai įkvėpęs, jis užuodė jos jaudulį. Ji nutilo.
Jis užkišo pirštus po jos sportinėmis kelnėmis, po apatiniais ir nusmaukė viską žemiau užpakalio. Abejomis saujomis suspaudė jos užpakaliuką. Pamaigęs praskėtė jį iš visų jėgų. Jam patikdavo taip daryti. Tuomet viena ranka tarp žandukų užčiuopė sagutę ir ištraukė iš jos užpakaliuko kaištį. Gal dėl to ji tokia pikta? Jis pristatė vieną kelį ir atsistojo. Žiūrėdamas tiesiai į jos nustebusias akis, jis įkišo kaištį į jos lengvai pražiotą burną ir pirštais švelniai patraukė jai nuo veido plaukų sruogą. Nenusukdamas žvilgsnio, išnėrė iš savo kelnių diržą, padarė kilpą jai ties burna, pakankamai užveržęs, per jėgą pragrūdo dirže naują skylę ir užfiksavo sagtį. Palaidas galas gulėjo jai ant nugaros.
Jis parodė jai stotis keturiomis ant lovos krašto. Ji nė kiek nesipriešino. Ji jautė, kad yra pakankamai drėgna. Jis nusispyrė kelnes ir apatinius. Atsiklaupęs ant kelių, rankomis apglėbė jos išsirietusį užpakalį. Jo liežuvis pradėjo suktis ten, kur neseniai buvo kaištis. Ta pravira skylė jį jaudino. Tamsa ar nežinomybė? O gal mintys apie tai, kiek ji iškapota? Jam ji buvo kekšė už dyką. Jis visada žinojo, kad ji duos visiems, kas tik paprašys. Jai dar turint vyrą, jis pasiūlė jai būti kartu. Pats pasirinko tokius santykius. Ji jam sakydavo, kad jis jai vienintelis.
Jis tenkino ją žaisdamas liežuviu jos išangėje. Tai jį labai jaudino. Ji pirštais žaidė aplink kitą savo skylutę. Ji sukišo du pirštus makštin, ištraukė juos lauk ir įkišo jam į burną. Jis saldžiai juos aplaižė, suėmė rankomis ją už pečių ir prisitraukė arčiau savęs, tarsi norėdamas visas sulįsti vidun. Gali būti, kad jis norėtų visas sulįsti vidun ir ten pasmaukyti. Jis norėjo jos visos ir visaip. Ji aimanavo tyliai, bet giliai. Jis vėl abiem rankom sugriebė jos užpakaliuką ir suspaudė savo galvą tarp jos žandukų.
Ištraukęs galvą iš jos užpakaliuko, jis atsistojo ant kojų ir sukišo jos vidun varpą. Į vaginą kišdavo retai. Nelabai ką ten jausdavo. Kišo į tamsiąją. Iš pirmo stūmimo sulindo visas. Įkišo ir palaikė. Supulsavo. Jautė kaip ji dreba. Jis stipriai sukando dantis, pačiupo už palaido diržo galo, padarė kilputę aplink savo delną, suspaudė į kumštį ir lengvai patraukęs diržą į save atvožė jos galvą atgal. Užpakaliuku ji truputį nutolo nuo jo, bet tada prisispaudė, kiek tik įmanoma arčiau. Metusi trumpą žvilgsnį per petį ji tarė:
- Tik nebaik į vidų. – ji žinojo, kad greičiausiai jis baigs į vidų, o jis niekada nežinojo, ar tai sakydama, ji būdavo nuoširdi. 
Jis nejudėjo. Stovėjo prie lovos krašto, lengvai per kelius sulenkęs kojas, palinkęs į kuprą, kumštyje spausdamas diržą ir žiūrėdamas į savo varpą, kuri tai sulįsdavo, tai išlįsdavo. Prie šokio nusprendė prisijungti ir jis. Jautėsi švelnus pasipriešinimas. Įdomu, ar šiandien kažkas jau buvo ištraukęs jos kaištį? Galbūt šiandien jis pirmas? Jis nepyko ant jos dėl jos moralinių dogmų. Tiesiog jautė laiko švaistymą, kai tenkindavo ją nejausdamas sukibimo. Turėdavo mintyse paskęsti fantazijose, kad sugebėtų baigti. Kartkartėmis mintys nuklysdavo. Ji tai pajusdavo, nes varpa išsileisdavo. Jis mėgdavo žiūrėti pro langą.
Suglebusią varpą įprastai ji pripūsdavo burna, bet šį kartą tai nepavyktų. Šį kartą ji įkinkyta, taigi jis pasistengs neužsisvajoti. Jų tempas buvo monotoniškas laikrodžio sekundinės rodyklės tikslumu. Tinginė iš po pagalvės ištraukė vibratorių ir jis netrukus pajuto vibraciją sėklidžių srityje. Jis buvo pratęs prie šio jausmo. Žinojo, kad ji greitai baigs. Jos dejonės gilėjo, ji padidino vibraciją. Jis paleido iš rankos diržą, suspaudė rankomis jos užpakaliuką ir pradėjo forsuoti. Ji padėjo galvą ant lovos, jis ją primynė savo keturiasdešimt šešto dydžio pėda. Jos dejones sugėrė dantimis įsikasta antklodė. Vibratorius iškrito iš jos rankų.
Jis nukėlė koją nuo jos galvos ir atsiklaupė prie jos užpakalio. Varpa buvo šiek tiek pavargusi.  Jis kelis kartus pabučiavo gerokai prasivėrusią tamsiąją. Tuomet aistringai sumetė prancūzišką. Paėmęs vis dar burzgiantį vibratorių, įmetė jį į jos išangę. Po bučinio sustandėjusią varpą jis įkišo į jos visada pravirą vaginą. Įkišęs tuoj pat ištraukė. Tada kišo vėl vidun. Kelis kartus pastūmęs ištraukė ir vėl sukišo vidun. Jis žinojo ką daro. Žinojo ir ji. Jis mėgo vaikiškus žaidimus. Vagina, prigaudžiusi oro, pradėjo šliurpsėti. Jis apvertė ją ant nugaros ir sulenktas kojas prispaudė prie jos pilvo. Vagina šliurptelėjo vėl. Jai buvo sunku juoktis arba kažką pasakyti.
- Mmm... Mmm...
- Sukišk pirštus į vidų.
Galbūt ją tas žemino. Bet kitaip jis ne ką ten bejausdavo. Ji sukišo pirštus į savo makštį, tada jis įkišo ten savo varpą. Būdamas viršuje, jis prisiminė, kai prieš metus ant vieno iš tų pirštų būdavo nuotakos žiedas. Keista būdavo matyti savo varpą žieduotoje rankoje. Kaip ji elgdavosi grįžusi pas savo vyrą?
- Mmm... Mmm...
Iš akių jis suprato, kad jai patinka. Jis paėmė ją už dubens ir žemyn galva paguldė ant žemės prie lovos krašto. Pats atsisėdo, pasilenkė prie jos užpakalio ir siurbdamas orą burna, ištraukė iš jos išangės vibratorių. Išsišiepęs laikė jį dantyse kaip cigarą ir smaukydamas žiūrėjo į ją. Mirktelėjo jai, o ji, ištraukusi vibratorių jam iš burnos, prikišo prie klitoriaus. Jis įspjovė pilna burną seilių į jos tamsiąją ir sukišo ten varpą. Rankomis paėmė jos pėdas ir laikė išskėstas kojas ore. Jie judėjo maža amplitude labai maloniai. Varpa užlenkta ties lūžio riba. Jis vėl žiūrėjo į ją. Į savo varpą.
Jis visada mylėdavosi atsimerkęs. Jį stebindavo jaunos merginos, kurios norėdavo mylėtis tamsoje. Jeigu mergina būtų jam šlykšti, jis ir užsimerkęs tamsoje, tai pastebėtų. Kartais tamsoje jis užmigdavo. Dažniausiai nuo oralinio. Tada jos įsižeisdavo. Nieko nepadarysi – tamsoje jis buvo pratęs miegoti. Jaunoms merginoms jis patardavo nesureikšminti nereikšmingų dalykų. Jam apskritai buvo sunku suprasti jaunesnius žmones. Jie buvo perdėtai jautrūs. Jų supratimas, vertybės, principai atrodė apgailėtini. Jis negalvodavo, kad jie kvaili, nes ir savęs nelaikė kažkokiu šviesuoliu. Tiesiog jis jautė atskirtį. Jis turėjo savo garbės kodeksą. Stengdavosi klausytis sąžinės balso. Prieš penketą metų liovėsi jį ignoruoti ir pabandė būti geresniu žmogumi, nei buvo. Susidėdamas su nuotaka jis save išdavė.
Jis pajuto, kad ejakuliacija jau netoli. Paleido jos pėdas ir sugriebė ją tvirtai ties šlaunimis. Atsistojo, keldamas ją kartu, ir užsilipo ant lovos krašto. Ji kabojo žemyn galva kaip žmogus – voras, o jis įnirtingai pradėjo tampyti ją link savęs pats šiek tiek tūpčiodamas. Ar per vestuves bažnyčioje skamba varpai?
Akrobatinis triukas buvo fiziškai nelengvas, o ir ji galėjo bet kada apalpti. Jis turėjo pasistengti baigti greičiau. Kojos buvo persitempę kaip kaladės, kairiąją sutraukė. Rėkdamas iškėlė mėšlungio sutrauktą koją į orą ir toliau tęsė numerį. Viskas. Jau tuoj. Tvinkt, tvinkt, tvinkt. Bum bum. Oi... Abu jie gulėjo ant žemės bejėgiai. Tyloje žiūrėjo vienas į kitą. Ji paėmė jo ranką. Jis nusišypsojo, atkabino diržą nuo jos veido, numetė jį į šoną ir pabučiavo ją. Jis ištraukė kaištį iš jos burnos ir įkišo jį ten, iš kur paėmė.
- Jei ne šitas, galėjai išsimušti dantis. – pajuokavo jis. Jam patikdavo juokauti.
- Prašiau nebaigti į vidų.
- Vakar irgi prašei.