Ketvirtas

Kas mus siejo – draugystė ar lūkestis?
Klausiau savęs rašydama jau trečią laišką,
Kuriam nei voko, nei adreso neturiu.
Padėjau į stalčių šalia kitų neišsiųstų.

Per tą laiką prisnigo už visus metus,
Paskui nulijo, nutirpo, ir vėl iš pradžių.
Nutilo skambučiai, nepypsėjo žinutės,
Išmečiau daug drabužių, daiktų,

Mirė Jagelavičiūtė ir Popiežius,
O sniegas krito kaip kritęs
Už lango kvadrato ir prieblandos -
Kiek kartų tas vaizdas matytas.

Tavęs šiam mieste jau nebuvo ir, matyt, nebebus.
Skambutis nutrūko nesusijungus linijoms
Ir nė bičių vaško lašas neatrakino
Tavo kaustytos įsižeidusios širdies.