Kelintą savaitę,
pabudus ofise, tamsu,
Keturiese, jau su nauju kartu
it jaunas koks, nagus auginti
nepatyręs, tiltus sudegint
po savęs palieka
todėl kolkas tik stalą šluoja
dar gali liesti antrą liną,
kol skuduru teptuką ruošia
nenumarintas jo liežuvis
gerti nevalioja, nepažįsta,
dykumą sapnuoja
ką kalbėt stebūklą,
kur jis nelyja.
bet labas,
praleidi šitą, bet
jau prie darbo,
ausim, akiai ar liežuviui į parankę.
būk atsargus
smėlis pavojingas,
bet dykumoj jo jūros
o bangose gyvena paukštis
debesyse gyvūnai pasaulių
kuriuos ašaroj matei
už saulės nerado sau žemės šešėlis
pavargęs apsisukęs gręžės namo,
kai sutiko mane - pasiūliau kavytės.
- Labas, kur tu?
- Pas savą, bet iš..
- pššš. Ugnies?
Ilgai ieškojo keliautojas kišenėj,
Kol kolega ruošė,
jau sekantį ratą.
Iškarto šviesa, po trijų šešios,
it būtų paskutinė diena tiems
kurie gyvena pritemus.
-Žinai, mane krikštijo jie,
sakau, net neprašytas, kad dirbsiu tol,
kol sutemas išvysiu.
Persikreipė šešėlio veidas,
žodžiu nupieščiau jei mokėčiau
- Tai Jūs!
- tyliau. prašau.
*
išsuka lemputę.
151512312022
not ready to wake up not reaaaddyy