Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Gaidys atsispyrė nuo palinkusios lazdyno šakos ir sunkiai nusklendęs nutūpė šalia pamušta akimi ir krauju apsipylusios vištos. Abu išsitempė ir lyg pagal komandą grakščiai nusilenkė, pakeldami sparnus ir ištemptami kaklus į priekį. Išbarstyti lazdyno riešutai susirideno į vieną vietą suaugdami į kekes ir pradingo atsivėrusioje skylėje šalia lazdyno šaknų. Iš lėto besileidžiant kandžių suėstai uždangai nuvilnijo ovacijos. Tylesnės nei visada. Ir trumpos. Skylė po lazdynu užsidarė savotišku “klakt” garsu ir girdėjosi tik kaip anapus uždangos skirstosi mažametė publika.
Pajutęs, kad višta kvailai į jį spokso, gaidys nusižiovavo ir lėtai nutipenęs prie neaiškios spalvos ir formos minkštasuolio scenos pakraštyje, atsipalaidavęs klestelėjo ant jo. Kur ne kur per beplyštančias minkštasuolio siules lauk veržėsi balkšvas kamšalas.
– Pasenai, – burbtelėjo višta bandydama nusiplauti netikrą kraują, – nebepataikai.
Pasilipusi ji panardino galvą į sklidiną vandens aprūdijusį kubilą ir pradėjo leisti oro burbulus: “burbt, burbt…”. Vanduo nusidažė rausvai.
– Žinai, gal ir nebūtina pataikyti abu kartus, – susimąstęs tarstelėjo jis, – taip daugiau prasmės.
– Daugiau prasmės? – staiga ištraukusi galvą ir godžiai įkvėpusi oro kvyktelėjo višta. – Čia kas, Kafka? Ar…ar… – Ji šnypštelėjo, išpūsdama vandens likučius per nosį, nes tariant “ar”, girdėjosi “burbt”. – Kokios prasmės ieškai? Didaktikos čia nėra. Filosofijos irgi ne per daugiausia.
Matėsi, kad jai tema neįdomi. Ji nusiviepė ir susidomėjo kampe besislepiančiu slieku. Šis, matyt, sugebėjo ištrūkti iš po užkandžių, tikėdamasis, kad niekas jo nepasiges.
– Tarkim, ieškau egzistencinės prasmės. – tęsė gaidys. –  Kodėl ne? Nenoriu vėl pasinerti į filosofines refleksijas apie gyvenimo prasmingumą ir teologiškai struktūruoti gyvenimo būties veiklas bei praktikas. Tai jau gerokai pabodo. Bet, – gaidys pašoko nuo minkštasuolio ir buku žvilgsniu įsistebeilijo į rudą tašką ant pageltusios sienos, – bet ar tau niekada nekilo klausimas, kuriems velniams toks intelektas, jei visa egzistencijos prasmė - man įsikorus į tą kreivą, nupiepusį lazdyną svaidyti žemyn riešutus, stengiantis išmušti tau bent vieną akį. O geriau - dvi. O tau, sniaukrojančiu balsu rėkti “Senele, senele, gaidelis man akelę išmušė”.
Jis atsisuko. Višta perkreiptu snapu bandė suvokti ką išgirdusi. Sliekas, kampe pakilęs iki pusės kobros poza, įtemptai į ją spoksojo.
– Keistas klausimas, – burbtelėjo višta, – tiesą sakant, nesusimąsčiau. Gal tai būtina, kad mes gerai atliktume savo vaidmenis. Penki spektakliai per dieną, dvi pasakos, viena pjesė. Atsakomybės nemažai, nelengva. Na, gerai gerai… Aš suprantu, kad termodinamikos dėsniai ar reliatyvumo teorijos žinios man nėra reikalingos. Absoliučiai.
Čia ji padarė pauzę, nes iki šiol vieną akimi įdėmiai sekusi slieką, žaibiškai jį čiupo. Šis, kovodamas iš paskutiniųjų, likusia laisva kūno dalimi apsivijo aplink snapą stengdamasis jį sutraiškyti, bet buvo išspjautas, ore pagautas ir prarytas.
– Bet visgi, – tęsė ji, – man tai visai netrukdo. Gi jokia čia paslaptis, kad esame genų inžinerijos kūriniai. Ar manai, jie kažkur suklydo?
– Nesuklydo, – gaidys prisimerkė ir pakreipęs galvą gudriai įsispoksojo viena akimi. Jis visuomet taip darydavo, kai norėdavo pasakyti kažką svarbaus. – Tu visiškai teisi dėl genų inžinerijos, tačiau dar turime implantuotą mažyti bioneuroninį tinklą, kuris atlieka smegenų funkciją. Tokį patį turi visi kiti genų inžinerijos kūriniai. Kodėl tokį patį? Taip komerciškai yra efektyviau, nei kurti ir testuoti daugybę įvairaus lygio intelekto versijų, skirtingiems gyviems padarams.
– Na taip, – kojos pirštu vedžiodama po balą ant grindų, susimąsčiusi pritarė višta, – vienas, išbandytas, puikiai veikiantis, nekeliantis jokių problemų. Ko gero ir su stulpu gatvėje atrasčiau bendrą kalbą, – dar syki šnirpštelėjusi nosimi ji riebiai nusispjovė.
– Ne, ne. Noriu pasakyti, kad pavyzdžiui drąsiai galėtum valdyti kokį nors svarbų transporto mazgą… O aš galėčiau koordinuoti tarpplanetinius skrydžius. Bent jau artimo nuotolio… Ar palydovų judėjima orbitoje…, – jis padarė pauzę lyg gaudydamas orą, jo skiauterė dar labiau įraudo, - bet ne! Dėl kažkieno kvailo įgeidžio ar nelemto sutapimo, visą gyvenimą turime kruštis su tuo lazdynu ir jo riešutais! – paskutinius žodžius gaidys rėkte išrėkė.
Nuskambėjo pirmasis gongas. Šviesos prigęso. Scenos kampe dar kurį laiką galima buvo įžiūrėti mažyti, gleivėmis padengtą užrašą: E = mc2.
2022-12-28 14:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-12-28 23:10
Nukainotas
Liuks! :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą