Kriuštijandras labai skubėjo į ryškiai geltoną autobusą. Buvo slidu, jis klimpo smėlyje, ir nespėjo. Tai matydamas, jis dar prisiminė, kad niekada nedera lakstyti paskui autobusus ir merginas, nes visada atsiranda kitas šansas. Į nuvažiavusį Kriuštijandro autobusą kitoje stotelėje per priekines duris įlipo Gyvenimas. Dar kitoje, tačiau per užpakalines autobuso duris, įšoko Mirtis. Ją pastebėjęs Gyvenimas atsuko nugarą. Todėl Mirtis, taip norėjusi stovėti prieš gyvenimą, atsidūrė už jo. Kriuštijandras lūkuriavo kito autobuso ir prašė žmonių cigarečių (tai buvo kenksmingas įprotis prašinėti, nors jis nė velnio nerūkė). Nei Mirtis, nei Gyvenimas nežymėjo vienkartinio bilieto, nors abu turėjo po vieną. Gyvenimas kartkartėmis per petį pažvelgdavo Mirčiai į akis. O Mirtis nervingai gniaužė bilietą - bijojo pažymėti veltui. Tuo metu Kriuštijandras stovėjo ir laukė kito autobuso, nes nespėjo.