Tarpuvartė

Vakaras, kelios minutės nuo centro. Tarpuvartė.
Paaugliai augaloti. Ne taip ir mažai. Trys – tai tie
visai vyrai. Vienas iš jų – kaip drįstate
šlitinėti čia? Matau rankoje atsuktuvą arti

pakilimo. Bet jie nesiartina. Ir tai šiek tiek įtartina –
iš kur žino, kad galiu žymiai greičiau
išsitraukt savo Glock‘ą. Tačiau
gal nereikės. Tenka tiesiog ištarti: na,

vyručiai (taip norėtųsi pridėti „pabiručiai“),
nenorėjau trukdyti, drumsti jums vakarą, sorry,
į žodžius įdėdamas visą nerūpestingumo svorį,
šypsausi, pasiruošęs nedidelei situacijos griūčiai,

net matau, kad jiems vis tiek norisi nuotykių,
tokie periodai, jų nuomone, skirti saviverčių
statyboms, ką gi, prisiverčiu
ir dėstau ramiai: norėjau tik sužinoti kokiu

būdu būtų galima gauti kur nors ką nors tokio
praplečiančio vaizduotės paletę,
žinote, gerbiamieji, neviltys manyje išsiplėtę,
my woman from Tokyo

takelis nudilo, nėra mylimesnio vinilo,
ir moteris mano toliau už mėnulį,
todėl dykuma mano vyzdžiuose guli,
į molį įklimpo diena ir joj viskas nutilo,

na, žinot kaip būna, kai viskas lyg niekas,
o niekas visur, o dar spengia ir slegia,
tad naktį renkiesi bemiegę melagę,
kai miestas blausioj ugnyje, kas

neranda kur dėtis, kažką susitinka,
papuolėte man, ką darysim, bičiuliai,
gi būna kiaušiniai kieti ir didžiuliai,
jų menas ne grafičiais mulkinti tinką,

matau, kad vaikinai suprato kas daros,
o vienas, gal būt pagrindinis, pasiūlė man dūmą,
įvertinau tai, pamiršau išdidumą,
mes tapom staiga visiškai neįtarūs,

ėjau į kitur, į akligatvį kitą,
po to į dar vieną. Ir trečią.
Jaučiau palto nugarą lyg nuplikytą
jų žvilgsniais, tai kartais dar krečia.

p. s. kartais, galima sakyt dažnai, mažų mažiausiai neatsargu,
rizikinga, net pavojinga atidžiai dairytis,
pamatai, kad per daug detalių,
dominuoja nesvarbios,
galinčios užkrėsti
vidiniais triukšmais. Nepagydomai.