Truputį liūdesio -
kad džiaugsmas būtų kaip
Žemė pavasarį - puošnus ir
didžiulis.
Skausmo lašelį. Mažytį.
Paguoda tuomet kaip palaima
tyra. Pajusi.
Gurkšnelį kartėlio. Tik lūpoms
suvilgyt -
atlygio taurė tebus sklidina
saldumo.
O nevilties - kad tik dvelksmas paliestų,
vos vos.
Tikėjimo vėjas neša ir neš -
ten, kur gražiausi sapnai
išsipildo.
Ir nerimo krislą -
tuomet taika ir ramybė
lig horizonto - siela kiek
užmato.
Gyvenimui ir Kalėdoms.