Didybė

Tyla tokia didi, jog net eilėraščiai ją
drumsčia ir ardo tartum triukšmai. Nes
be garso net ne visos mintys vaikščioja,
skambesys, vieta su šviesa susimainęs,

aptemo ir kryptys prarado vertes.
Šilumai tai nė motais.
Ji eis, ims bėgti, įsibėgės ir tęs
jaukumo išsidėstymą. Darganotais

vakarais prie to prisideda albumai seni,
galerijų katalogai, rinkiniai atvirukų,
rašinėliai mokykliniame sąsiuviny,
pašto ženklai, jei kažko ir pritrūko,

yra vynas, alyvuogė, sūris,
jei kažko per daug, yra vyno kitokio,
iš vynuogių sausų, kuris
geriausiai apie tylą nutuokia.