Menas kaip Netiesa ir Netiesa kaip Menas

Valties dugnas meluoja vandeniui. Na..,
žinote, tie dugnai-dažnai-išimtinai slidūs.
Paviršiai neatsisveikina nueiną.
Kokios netikrumo gylin palydos?

Pločiams meluoja pašvaistės. Pločiai             
tiki. Visą laiką galvoji – o kas tai sugeria?
Sugeria atsakymai tušti, bepiločiai.
Praskrenda debesimis ir nebaisu. Kaire

ranka laikai vakarus, rytus dešine,                                 
už nugaros šiaurė – ir taip yra jau:
pasiėmusieji visus „taip“ ir neišsinešę „ne“
rašo šuniui vaiduokliui: samurajau,

ar tikrai menas, tyliųjų prasmių jungtys,
matymų kampais minta?                               
ar tikrai užlipus viršun keities
ir norisi neštis žemyn tą

pasikeitimą, o ten jis išvirkščias vėlei?
Tai klausykis pasikeitimo per ausines. Nes
jis tylus, jis toks pats. Tik senesnis.
Jį paslėpk pūkuose pagalvėlėj.