Paskui paraginau garsiau,
Ėmiau - į ausį sušukau.
L. Kerolis
Kriuštijandras atsigulė į mėnesieną ir žiūrėjo į skraidančias žvaigždes. Kadangi jis gulėjo ne vienas, tai gyvai kalbėjosi. Kažkuriuo metu kilo karštas ginčas ir Kriuštijandras, staiga pašokęs, trenkėsi galva į romatiškai pasvirusį mėnulį. Visas dangaus skliautas sudrebėjo, o žvaigždės nubyrėjo. Persigandęs Kriuštijandras, žvaigždėtu keliu bėgo namo.