Pasirinkimas

Jeigu rinktis iš dviejų žiūrėjimų – į tolį arba į dydį,
pasirinktumei tolį. Plėstum jį iki daugiskaitos,
nes toliai išreiškia viską. Į tuos
tolius vargšai smegenys įsibridę.

Toliai turi prieštaravimą: ir stovi ir plūsta
tuo pačiu metu. Dydžiai artėdami baigiasi vienetu.
Toliai lyg atmintis, kuri lavina lustą.
O dydis nori, kad jį pardavinėtų.

Toliai niekaip nesibaigia niekad.
Dydis negaluoja korozija. Aižėja.
Toliams lengva sakyt tebūnie. Kad
dydis žinotų, jog viena yra mažai, jei

nepasakyt – sunku ką nors įžiūrėti,
be to dydis, kadangi vienas, dar ir rūpestis –
lyg raštelis „išvažiavau į Paryžių, tėti“,
o toliai – priklausomybių trupės ties

vartais į miestą, kur klesti teatrai.
Čia pasakos pabaiga. Tai tiek tad.
Toliais gauta, vienetais tiekta.
Pasirinkai ir nieko netarei.