greit nustojau stebėtis,
kad šamanas turi penkias
savarankiškas akis
kad viena ranka kaip ledas,
o kitoje sakytumei
beperstojo verda
kad nagai bylojo
skirtingas civilizacijos
epochas
ir ant kaklo
sujungti virve
praėję gyvenimai
neleido pamiršti
kodėl jis dar yra
čia
Čia kybojo dvi saulės ir veidrodyje
nuo jų atskiri atpindžiai
krisdami ant lubų
rodė kitus gyvenimus,
kuriuos gyvename atmerktomis akimis
kai mūsų nėra čia
ir žvelgdami patys
nebenutuokiam, kas yra
Kitoje pusėj.
*
Atvaizdai, kurių niekada nepamiršim,
nes per ilgai neatsirado jėgų nusisukt
ar ištart ką.
*
Vaizdai, kurie dingo,
nes tu nepasitiki tuo ką
matei tamsoje
*
Vaizdai, kurių niekada
nepavyks atsukt ir,
Dieve, laikas bėga per greitai.
*
Kaip širdis plaka ir pagalvot bloga,
jog viskas neišvengiamai baigsis,
o iki to kartosis begalo
kaip vaizdai, kuriuose randi jausmą,
kad čia jau buvai,
ir prigauni save,
negalintį atitraukt žvilgsnio
nuo telefono, kuriuo tuoj
skambina lietus.
*
*
Savaitę sedėjau ant valtelės krašto,
prisiminti nesugebėjau eilių,
kurias ežero bangose palikau
tarp laikinų failų
internete neprižiūrėtais
slapukais
eilių apie tai
kaip pasaulis pasibaigė
išėjus valtelei ežeru
kirtus horizontą,
nemokėjau paaiškint,
atrodė, kad ežeras
kaip apačioje, taip viršuje
be ribų tola, be lubų kyla
ir plyti
203911232022