*002511092022

Mirgėjo ir sproginėjo,
Žvaigždės ir visokios nesąmonės
kažkur kur mūsų nėra

už neperregimų debesų lubų
kur už tik mėnuo ir
tiek norų kiek nespėsi svajoti

net jei už visą pasaulį
ir akis, ir lapkričio,
jos menesienoje, sniegas.

Rodos alsuoja, plasnoja
jis klauso ir kyla
su visom paleistom viltimis

nesąmonėm, žvaigždėmis
meteorais, lietum,
sugeriančiu balsą

kaip alsuoja, plasnoja
jis klauso tuoj kils
su laisvėj paleistom viltim.

Vidur lauko
visam pasauly
sunkiai kvėpuoja lunatikai

ir jais abejoja 
naktiniai gyvūnai.
Jaunuolis, prie balsą pametusios vyšnios

užsirūko.
Sėda tirti
sapno tavo

ir užsimerkia, kaip
Atleidžia, pabaigti duoda dainą
saldžiu balsu rusaitei

nes ašaros
ašaros į vandenyną
pasaulio teka

teka kartu
su tų
tų

kurių
teka teka
į dangų kartu

kartu su svajonėm
ir sapnu iš kurio
net užmerktom akim neatsibundu

ir vidur lauko
garai greit sklaidos
lunatikams iš lūpų.

002511092022
sodas