Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Raiteliui miškas artėjo, vakaras taip pat.
Pagaliau Šventajame miške pasirodė raitelis - vyriausiasis kunigaikštystės žynys, šiek tiek lynojo, tai dar labiau artino vakarą, bet kaip ir į artėjantį vakarą, taip ir į tą silpną lietutį, žynys nekreipė dėmesio, reikėjo pasiekti aukščiausią Šventojo miško vietą - Perkūno piliakalnį.
Keista raiteliui, buvo dėl to, kad nei paukščio, nei nubėgančio žvėries neteko sutikti, nors ir didžiausios galybės jų čia būta, o kunigaikštystės žynys tai žinojo.
Perkūno piliakalnio viršūnėje raitelis nulipo nuo žirgo, stebėjo tolumą, vakaro būta gražaus, o ir silpnas lietutis jau sklaidėsi, tolumoje lyg ir vaivorykštė išryškėjo. Ir žynys pastebėjo nuo tos pusės jojantį kitą raitelį.
- Keista... - sušnibždėjo jis, - kas tas?..
Jam kaip vyriausiam kunigaikštystės žyniui nepriderėjo bijoti, ir jis tai gerai suprato, liko piliakalnio viršūnėje, keista buvo ir tai jog raitelis buvo visas baltas, net ir žirgas nenusakomo baltumo, be to ir artėjo jis greitai.
Be garso, be šnaresio, su tyliausia tyla, stingdančia ramuma, priešais žynį, pasirodė visas baltas, paslaptingasis raitelis, jo žirgas stojo ant dviejų kojų į kovos poziciją, raitelis iškėlė kalaviją virš galvos.
Žynio žirgas, sušnopavo garsiau, bet laikėsi šeimininko ramumo, keletą girgždesių paskleidė grandininiai žynio marškiniai, tai ir buvo visi miško garsai.
Dangus, o ir visas miškas pasidarė ryškiai raudoni.
- Į mūšį josime ir mes kartu su jumis, tik nei priešai, nei jus patys mūsų nematysite, pranešk tai kunigaikščiui, - sugriaudėjo miškas, nes berods pats baltasis raitelis, raudoname fone, nekalbėjo, aidas daugybę kartų tai atkartojo, taip sodriai ir garsiai.
Tada tame raudonume žynys pamatė ne vieną, o daugybę baltųjų raitelių, suprato, kad tai jų visų aidas. Baltasis raitelis nekalbėjo, kalbėjo tyla - tylesnė, net pati už save, ryškus raudonas dangus, dar labiau sodrino žodžius.
Staiga viskas dingo, lyg nieko ir nebuvo buvę, lyg jis, žynys, ir nebuvo matęs to ką matė. Liko tik pati tyla, tylesnė net pati už save.
Vyriausiajam kunigaikštystės žyniui taip pat nebuvo ko likti Perkūno piliakalnyje. Visą kariauną jis buvo sutikęs. Jodamas atgal jis suprato ką turi padaryti. Jis nupiešė vėliavą.
- Kunigaikšti, - štai musų naujoji vėliava, - žynys, ištiesė ją, - visi pamatė raudoname fone jojantį baltą raitelį, - nuo šiol kiekviename mūšyje su mumis kartu kausis ir mūsų protėviai.
Ir tas mūšis buvo laimėtas, kaip ir daugybė kitų šlovingų mūšių.
2022-10-30 22:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-11-01 07:49
Kormilecaitė
Lyg ir padavimas, lyg ir legenda būtų. Įdomi vėliavos atsiradimo versija, bet šitam žanrui visai netinka toks pasakojimo stilius. Neįtikino, tokia dirbtina istorija išėjo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2022-10-31 18:51
Tuba Mirum
Prasminga. Dar viena vėliavos semantikos apdainavimo versija.
4.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą