Už aukštos tvoros pasislėpusi,
ant pirštų galų pasistiebusi
į tolį žiūrėjau.
Ir pamačiau:
dangumi plaukiančius debesys,
vėjo išgairintus veidus,
kančių išsekintus padarus,
kurie galvoti nepratę,
nesivargindami
nei sava nei svetima išmintim…
Kažko trūko tame būryje-
tykiai, tykiai užvėriau atlapotus vartus.
Jaučiau: dar kiek ir prisijungčiau prie jų…
-------------------
Gelia rankas, gelia.
Merkiu į šaltą ledinį vandenį.
Kraujas srūvantis gyslomis stingsta.
Žvarbi žiema…
Apsnigtoj pievoj varnos kranksi
pranašaudamos baigtį.
Dega vėjo nugairintas veidas…
Dega.
Aš jaučiu, aš vis dar jaučiu…