godo

Ir atėjai tu tada ant kojūkų
cirko direktorius
juodu katiliuku.
Lagaminėlyje
mažas ekvilibristas
miltuotų delnų atspaudai
ant palto.
Aš lįsdavau paraudusiom
akim iš tavo skrybėlės
nakvodavau liūto nasruos
tik dėl saugumo,
kai grodavo kurti
banginio ūsais
ir šokdavo pavargęs klounas
nusipaišęs šypseną.
Kačių iškniauktos dienos
liūdnai siūbuojantys puantai
ant pašaipių tavo trapecijų.