Vaizduotė mėgsta ryti jaukus
ir traukiama į viršų spurda, o be...
to... apima jausmai nejaukūs,
ryšius ir tvarką viduje nudobę.
Vaizduotė, gal kažkas ir mato,
nors, kad matytųsi, ji nenorėtų,
tai įsitempia gūsiais aromato,
tai nuo taurelės amareto,
suglemba, arba regi odos plotą
apnuogintą ir, juo užvaldoma, apanka,
arba ekstazių bandymų pilotą
pakviečia kilpą keist į lanką
ir taip lanku išvengti tiesės,
nes tiesė banali ir neaistringa,
vaizduotėj skursta, merdi tezės,
o šūkiai paprasčiausiai stringa,
vaizduotei tinka naktys. Puotos
kelių naktų – labiausiai. O, be...
to..., ir kastuvas buvo paauksuotas,
kažkas juo iškasė vaizduotei duobę.


leo m


