Rugsėjo kronika

Naujų žinių mažai.
Dvi darganos ironijom tebepanašios.
Kai debesys tartum sušaudyti maišai,
prakiuro ryto nakčiai pamaina. Šios

į vėsą lekiančios dienos braiže –
abejingumas prasmei tarp eilučių,                                                                       
o žodžiai, skambantys nebūtinai gražia
melodija, įspėja – dugnui per seklu čia.

Todėl ir pokalbių laivams keblu                 
suspėt į žemupio ramias lagūnas,       
fone porelei gabalų iš kind of blue
vibruojant, mąstant, būčiau sau lakūnas –

matyčiau rudenį šį iš viršaus                                                                     
galvočiau, nuovargis lyg koks benamis
nešioja švarką atspalvio aršaus
lyg būtų stiliaus požiūriu cunamis..,

be t ne dabar, o kitados,
laikais, kai viskas dvelkė bliuzais.
O šitas metas kažką kitką duos.
Vagoną su kaupu pakrautą pliusais.