Apaugimai

Vieni dalykai apauga rūdim, o
jų atspindžiai šešėliais. Dar kiti                                                                                             
baime laikmenų praradimo,
treti, dėl kurių tebeverkiate

arba juokiatės, arba nutylite, apauga
istorijų riebalais.
Ketvirti vilna, kad sugertų pagaugą.
Penkti pradžiomis, kol šešti galais.

Dalis užsiaugina gandus.                                             
Kita dalis nusiskuta bruožus ir jų vietoj
išdygsta mitai, mitus apauga kandus
apkalbėjimas, pasibaigiantis nudėvėtai,

apauga daiktai dulkėm, veidrodžiai plaktukų
pėdsakais, medžiai žieve,
prie upių pernakt ūku
slėniai, pasimatymas valanda žavia,

viskas, viskas pasidengia sluoksniais iš
apsauginių paviršių, dažniausiai visai
nematomų, bet sugebančių trūks plyš
neatverti angų, kad nepabėgtų balsai,                       

kad neįsiskverbtų smalsumas, tų
dangalų stingimas prietaisams per lėtas,
apaugimai rūpinasi kitokiu mastu,
transcendentiniu, galų gale tas

matavimas tinkamesnis gyliams tyrinėti
ir netikslus eketėms, tuo tarpu,  silpnai
blukdama pradžioj, pražyla brunetė,
išsipildymo laukimu apauga sapnai,

dalykai tinsta ir tunka, dar kiti
apauga nepasiekiamumu, o jų vardai gi –
nuojauta, kad geriau vardų neištarkite,
akimirka kelią pradėjo ir beveik baigė.