keletas mano eiliukų ;))

Raina kate susirangysiu
Vakare ant tavo kelių.
Kvepėsiu medumi
Ir muilo burbulu skraidysiu..
Suvalgysiu tavo liūdesį su kefyru ir cukrumi..
Baltais bučiukais išbučiuosiu
Tavas akis.
Užmigsiu.. tyliai tyliai
Angelu ant tavo lūpų
Ir meilės boruže
Atskrisiu kitąnakt...

* * *

Laiškas

Užklijuosiu savo širdį,
Prirašytą nutylėtų žožių,
Persigėrusią ilgesio kvapu,
Pasaldintą meilės cukrumi..
Užklijuosiu paskutinį kartą
Lyžteldama saldžiarūgščio
Prisiminimo

Užrašysiu adresą:
Tuštumą palikusiam,
Atėmusiam ieškojimą,
Užbūrusiam...

Užrašysiu tirpstančiu šerkšnu
Nuo pakelės karklo.

Įrodymas: mano širdis nebedega meile tau..

Išmesiu laišką į geltoną pašto dėžutę
Prie namo kampo.
Išsiųsiu.

Tik ne šiandien...
nepyk, ir ne ryt..

Šerkšnas!!
.... neklaužada, apsimetėlis...
Tebevaidina.
----------
Nejau dar dega?

***
čia patys pirmi mano eiliukai :)))


***
Ar žinai, jog ruduo
už pavasarį būna gražesnis -
taip tyliai nusninga
geltoni beržai...
taip giliai vedžioja
pilko dangaus ašaros
savo būties linijas,
permatomas ir laikinas
negyvai kietam mano stikle.
...
(panašias į TAVE)
...
Pasimelsk:
nenoriu, jog sūrūs ilgesio
karoliai užgesintų geltonai
violetinį klevų gaisrą...
...
Nenoriu TAVĘS girdėti
tik pasakyk, kodėl
pro senutėlius, skylėtus kaip rėtis
Kaštonų šešėlius nematau
šiltai pūkuotų saulės zuikių?
...
(Tik jų gal ir pasiilgau)
...
Bet ruduo man tikrai gražesnis
už pavasarį.
purvynai?
ju nebūna...
tik naktys, geltonos
kaip kaimyno katino akys,
pakimba ore.
Tik tikra mano gyvenimo dvasia
knarkia uosio drevėje...
Migla?
tegul...
man patinka
jausti
paskutinį žemės atokvepį kas ryt...
...
Ar žinai, jog saldus
kaip spanguolės būna sapnai
nors taip tyliai
nusninga geltoni beržai...

****

Raudoną saulės bučinį
Laikei suspaudęs -
Taip, tą paskutinį šiltą -
Minutę ilgiau nei aš savo akyse.
...
Nepavydėjau,
Kai matavai
Neaprėpiamus paukščių takus,
Pūtei minkštučius debesėlius
Ir tą pavasarį padovanojai
Mergaitei pūkuotą širdį su ilgakakle žirafa.
...
Tu kartu verkei lietaus ašaromis,
Kai ji pirmą kartą nusivylė pasauliu...
Nunešei jos pienės parašiutą
Su milžiniška svajone
Ir prašei tikėti:
KAŽKADA IŠSIPILDYS.
...
Neatsakei, kodėl pamiršai
Pasaldinti baltučius sniego trupinėlius,
Nerūpestingai besileidžiančius ant kartaus
Mergaitės gyvenimo...
Tik padovanojai krintančią žvaigždę,
Kai nebeliko tikėjimo.
...
Ne kas rytą saulėtai šypsojais:
Taip išmokydamas gyventi
Turint saulę savo širdyje...

...

O DANGAU, aš LAIMINGA!
Nors gal tik tau
Esu maža mergaitė su didele širdim,
Kuriai kasmet dovanoji
Pūkuotą širdį ir ilgakaklę žirafą ...