Tirada Nr. toks ir toks

Išvardinsime ne eilės tvarka tai.
Dažysime ne pagal įprastas dermes.
Į ekspoziciją patekę surogatai
atrodys lygiai kaip ir mes –

per daug tikri. Pirmieji žvilgsniai –
kaip tik juk iš tokių į liūdesius keliai –
akiniuose, jei rožiniai, ir liks. Nei
už ką nebandantys žiūrėt giliai.

Nei truputėlio. Nei trumpam. O
tuo tarpu vardinsime padrikai
fragmentų virtines auksinio spam׳o, 
kurio pūgoj debesimi išsidraikai,

ir vardini toliau ženklų skyrybai
nepavaldžias minčių sritis,
žolė, laivai, lėktuvai, grybai,
karalius, programuotojas, kaminkrėtys,

lipdysime iš formų antipodų
ištrūkusias į laisvę struktūras,
pralėbausim loterijose aukso puodų
dugnus, kas ryšulėlį raktų ras,

grąžinti nereikės, kadangi spynos
nebus rakinamos, net seifų, net ir jų,
gal vardinime jausis įsipynus
tiesa plaukeliais – protas be rujų

prarastų tęstinumo šansą, baigtųs,
kasmet rugsėjo trečią tai jaučiu,
kada įgarsiname vienas kito daiktus
pagal jų nereikėjimą arba šalčiu

vaizduotėse įtvirtinančius tvarką,
tada paliksim triumfus burtis į  gaujas,
pasistatytų kiemuose jie sau po arką
ir keltų orgijas aplinkui jas.