Vakar sutikau boružę.
Ji išdidžiai keliavo
mano lova.
Kai kelią ranka
jai pastojau,
ji [net nesusimąstė]
išskleidė sparnus
ir nuskrido,
susirasti saugesnio uosto.
Kažkada man kažkas pasakė, negalima gyvūnams užstoti kelio, nes galbūt jis visą gyvenimą ruošiesi tai kelionei, kurios kelyje netyčia pasitaikei tu.. Ir taip sugriovei gyvūno viltis ir svajones. Ar ras uostą boružėlė? gal, jei netikėtai sumąstė apsilankyt kur nors kiturt.