Beveik užmigęs

Jau beveik užmigusį pasiekia pokalbio nuotrupos,
kuriose šmėsteli
nuo reikšmės toli
atsiplėšę kažkieno trumpos
istorijos šipuliai, purslai, atplaišos,
bet miegas galingesnis, jis pats visuomet istorija,
jis – įvairiuose induose tirpalai šios
ir ankstesnių dienų, spalva, jei nori, ją
galima vadinti dėme, skyle, viskuo kas
gali būti trumpametražiu ar serialais,
ar tiesiog senos nuotraukos negatyvas blyškokas,
arba pozityvas, arba rūšies arealas,
arba paprasčiausiai nemiegojimo atkarpėlės akimirką
paskutiniausiąją trinąs
atpažinimų trintukas lietumi ir ką
pajėgiantis, ištrinantis. Tada į vitrinas
visuose koridoriuose nuo pat pradžių,
kas žino iš kur jos,                                               
išropos daugybė sužalotų šriftais raidžių slidžių
ir viską šifrais išpardavinės košmarų Merkurijus.