Gobšuolė audra,
Vyšnių žiedų sijoną
platų apsivilkus,
Ūžavo paryčiais.
Pažadina mane
Pranešdama, kad šiemet
saldžiųjų uogų
Net neparagausiu.
Ir sujaukia mintis
mano galvoje.
Jog tvarkydamasi,
Atrasčiau tuos užmėtytus
Lobius,
Voratinkliais apaugusiuose
paloviuos.
Dezinfekuoju pakampes,
Atrasdama pamirštas,
Pasiskolintas mintis.
Pakuoju jas ir nusiunčiu
Atgal
Su prierašu
„Perleisk jas tik ne bet kam“.