Rašyk
Eilės (77173)
Fantastika (2259)
Esė (1534)
Proza (10800)
Vaikams (2629)
Slam (65)
English (1188)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







   Pravažiavus Tomską, vėl atsivėrė plačios erdvės. Kovo -balandžio mėnesių sandūroje, galima pastebėti artėjančio pavasario pranašų. Virš horizonto, kasdien vis  aukščiau kylanti saulė, praneša, kad dideliu pūgų ir šalčių galimai išvengsim. Palikus Lietuvą, kelionėje jau praleidome apie trys savaites. Apie balandžio vidurį, balandžio 11,   „keliauninkai“ sulaukė Verbų sekmadienį, skaičiavo Didžiosios savaitės dienas; maldomis ir giesmėmis šlovino artėjančio balandžio 17-18  Šv, Velykų, Kristaus prisikėlimo Stebuklo.   Maldose, giedodami Žemaičių Kalvarijas, užbaigdavo Visų šventųjų litaniją, prisiminė visus nukankintus Šventuosius, tuo pačiu paminėdavo visus kelionėje netekusiu savo tautiečius.   
  Pavasario dvelksmas pasireiškia įvairiais ženklais; Sibiro žiemomis, sniego danga būna labai stora, aukštumose mažesni, žemumose storesnė, vidutiniškai, per visą  žiemą susidaro nuo pusantro iki dviejų metrų sniego danga. Sniegas turi ypatybę, šviečiant saulei, ypač pavasarėjant, kas dieną pamatai, kad sniego danga žemėja. Kaip tai vyksta? Artėjant pavasariui, dienomis, šviečianti saulė įšildo sniego paviršių ir tirpdo sniegą. Vanduo,  išlieto slenka žemyn, iki žemės. Naktimis, spaudžiant nedideliam šaltukui korėtas sniego paviršius suledėja iki 2-3 centimetrų, - atėjus dienai, vanduo slinkdamas žemyn, tirpdo sniegą.   Apačioje susikaupęs  vanduo, sruvendamas į žemumas  tirpdo sniegą iš apačios. Žemės įšalas yra labai storas, iki dvieju-trejų metru. vanduo neprasisunkdavo pro įšalą, ir po sniegu susidaro  nematomi ežerai. Ilgėjant saulėtom dienom, šis procesas labai paspartėja, ir atėjus balandžio pabaigai, gegužės mėnesį, viskas tarytum sprogst. Apačioje susidaręs vandens ežerai, suranda landas ir triukšmingai teka į žemumas, tuo pačiu  plaudami paviršiuje esantį sniegą. Žemumose dar balta, o ant atsivėrusių aukštumų, jau žydi, panašios  į tulpes sibirietiškos geltonos žibutės - "padsniežnikai“. Žiemos metu, geležinkelio bėgius, valydavo priekyje, prie  garvežių primontuoti smailėjantys į kampą „taranai". Pastoviai važiuojantys traukiniai, neleidžia susikaupti daug sniego. Taip ir peržiemoja... Kol pasakojau apie sibirietišką žiema, mūsų traukinys privažiavo Krasnojarsko miestą. Išsidėstęs ant labai didelės Jenisiejaus upės krantų, žvelgiant pro vagono langelį, miestas atrodė pilkas ir niūrus. Krasnojarskas yra labai didelio Sibiro regiono Krasnojarsko krašto centras. Jis ribojasi su Tomsko (oblasti) -apygarda vakaruose, ir su Irkutsko apygarda rytuose. Šiaurėje remiasi į Šiaurės ledynuotajį vandenyną, pietose į Altajaus kraštą ir Buriatijos autonominę respubliką.
    Krasnojarske atkabino keletą vagonų ir paliko ant atsarginių bėgių su visais tremtiniais. Koks jų busimas likimas nežinomas. Pagaliau traukinys vėl pajudėjo ir pagal ratų dundesį; din-din, din-din, -tolstam nuo Lietuvos, į rytus, daugiau nei trys šimtus kilometrų. Balandžio mėnesis slinko į pabaigą, bet niekas nežino, kur ir kad bus mūsų kelionės pabaiga. Krasnojarske, atkabinus kelis vagonus, likusiuose vagonuose, kilo pagyvėjimas, keleiviai: suprato, kad artėja kelionės pabaiga, šiek tiek kantrybės ir netrukus sužinosim.  
    Traukinio ratai monotoniškai „kalė“ ritmą, dun-dun, dun dun. Pvargusių žmonių veidai buvo pilki, susikaupę ir tylūs. Kad kelionė nebūtų nuobodi ir laikas neprailgtų, moterys męzgė pirštines, kojines, šalikus, -pastebėjusios, kad įprasti rūbai darosi perdideli, teko per siūles ardyti ir rankomis persiūti pagal šiuo metu atitinkamą išmierą ir figūrą. Grožio supratimas žemaičių niekada neapleido.

  - Kai busim išlaipinti paskutinėje stotyje, turime atrodyti  gražiai susišukavę, gražiai apsirengę, orūs, išdidūs ir nepalaužti, - aptarinėjo būsimos kelionės pabaigą žemaičiai. Šiuo klausimu, moterys ir vyrai buvo vieningi. Bet, kelionė tęsėsi, ir, iki paskutinės stotelės, turėjo daug laiko pasiruošti „didžiajam“ išsilaipinimui.
  O kol kelionė tęsėsi, prisimindavo savo paliktus namus, artimuosius, kaimynus, draugus. Jie nežinojo kas vyksta Tėvynėje. Negalėjo žinoti, nes visi ryšiai su Tėvyne buvo nutraukti neribotam laikui. Tik dainose prisimindavo savo sodžius.          

                   Kur bakūžė samanota,                            
                   Kurioje gimiau,                            
                   Obelis, ta augalota,                              
                   Kur sode mačiau...

                                                 

2022-07-03 12:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-07-03 21:49
veles
Tikiuosi, bus daugiau?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą