Instrumentas

Jeigu Jūs pagrotumėt                                                                           
eilėraštį balsu,
tą nusikaltėlį supratimams už kalbos grotų net
nelankytą, medituojantį sroves į Atgal... su

inkarų liekanom, virvių atplaišom, prieplaukų,
net ne uostų, pavadinimų galūnėmis, panašumais į                                   
susivėlimus po kepure plaukų,
su krantais, panirusiais medžių šakų šlamesy,

o patalpa? – lubos                                           
tokios aukštos, jog proporcijoms iki tiesos
grįžt ir grįžt, prasmių suknelės vakarinės, kvepalų bus
daug ir visi sunkūs, žvilgsniai savo prieblandų netausos,

laikas lauke ir laikas viduj skirsis kalendoriais,
o laikai balse – įtampom tarp atitolai vos
ir prisilietei vėl, o balsas nebūtinai oriai eis,
ypač prisimindamas kaip laivuos

bandydavo užmigti, o po teisybei
greičiausiai grotumėte daugiau žvilgsniu
ir geistų klausantys visi bei
vienas kitas matantis akimirksnių ilgesnių.