Du miegai

Prieš pat užmiegant – kaip ir visados                                                 
prieš neriant – slaptas, įžanginis miegas
nepasimuistė. Laukiau, kol kažkuo suduos,
kad sapnas plūsteltų iš alfos link omegos.

Tačiau nesudavė. Tad sapnavau niekus,
jie pynės neįmanomiausiais būdais
tarpusavyje tam, kad jausčiausi nykus
ir tai ilgai dar tęstųsi pabudus.

Ir tęsiasi. Beveik be išimties
visais rytais, ir tik ilgyn sulig tais
avių skaičiavimais ...  vos iki dešimties
šimtų, kol patirtys įsimeta reliktais,

todėl staiga prireikia patirčių
iš miego užribių kažkur ten
dimensijoj, apibrėžtoj kirčiu,
skirtu daugiau negu apkurtint.