mes vakuminiam burbule
lašeliai vieno vandenyno
kiekvienas kabantis ore
iki mirimo ir gimimo
supainioti ir pamiršti
galvojam kad gyvenam
po to pasenstame visi
galvojam kad pasenom
bet viduje kažkur giliai
mes esame lašeliai
ir į namus kur tie namai
sugrįšime iš kelio