zylės

niek-niekur nemačiau tokios ugnies
degina plaikstosi iš pulsuojančios širdies
teka upė - žiotyse nurimsta -
mano kraujo ašarose žodžiai klimpsta
dangaus skliautai prisotinti mirties

niek-niekur nemačiau tokios tamsos
šunės amsi į vėją į nebūtį be paliovos
žydi vyšnios - lietuje ištirpsta -
mano tyloje bereikšmėje per tiršta
jazminų puokštei tektų dovanot.