Rūpintojėlis ir spynos ant tiltų

ąžuolinis rūpintojelis
šalikelėj prie autostrados
pakeliui į miškelį rymojo
senas medis iš kurio buvo
išdrožtas vėjo nugairintais
atsilupusiais dažais bei užrašais
bylojo apie mūsų
šviesiosios jaunuomenės
paliktus kodus ir šifrus
ateities kartoms tokius kaip:
‘L+M=KML’ arba tiesiog ‘laimis duxas’

dažnas bastūnas vakarais
prasukdavo pro šią vietą
parymoti kartu įkandęs
papirosą žvelgdamas nuo kalno
į pralekiančias autostrados mašinas
ganėtinai romantiškas vaizdas
tad rūpintojėlis dažnai
sulaukdavo kompanijos
nes sugrįžus atgal į miesto džiungles
galiodavo laukinė taisyklė
nuomonė kaip ir sėdimoji
visi po vieną turi tačiau
ne visiems ir ne visada rodoma
rūpintojėlis būdavo tas kuris
visada išklausydavo ir priimdavo
į savo atsiplaišojusią medieną
raižomus žodžius ir mintis
viską priimdavo

ką gi mes darytumėm
be rūpintojėlių ir
be spynų ant tiltų